Apie tai, kas iš tiesų galėjo paskatinti krašto apsaugos ministrę atsistatydinti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Ainiu Lašu.
Premjerė nusprendė teikti Dovilės Šakalienės atsistatydinimą. Kas žinojo, kad Inga Ruginienė susitinka su prezidentu, matyt, dar visgi galvojo, kad galbūt tai yra D. Šakalienės gelbėjimo operacija. Kaip jūs vertinate tokį premjerės sprendimą?
Akivaizdu, kad prezidentas, kad ir ko benorėtų, jo galios yra ribotos ir šiuo atveju tai yra socialdemokratų ir premjerės sprendimas. Akivaizdu, kad buvo kažkokie esminiai konfliktai, esminiai nesutarimai, nes kelias pastarąsias savaites kažkokių nusiskundimų būta, bet D. Šakalienė atrodė tiesiog nepajudinama.
Kaip jūs vertinate D. Šakalienės pareiškimą, kad esą ji nemato galimybės toliau dirbti, kad ji jau parašė atsistatinimo prašymą, bet jo dar neteikė ir pasiprašė pas prezidentą?
Matote, čia ne tik yra išsaugojimojo klausimas, nes jiems tada reikia kaip komandai dirbti kartu, Ir vis dėlto ji nenueis juk į Prezidentūrą ir nedirbs ten, o turės dirbti su Vyriausybe ir su dabartine premjere. Tai akivaizdu, kad jeigu tas konfliktas yra iš esmės toks gilus ir iki šiol, aš kaip suprantu, nėra sutarimo, kas vis dėlto melavo, tai sunku bus dirbti kartu komandoje. Tai šiuo atveju toks sprendimas kaip ir suprantamas tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos.
O kas įvyko iš tiesų?
Turbūt dar pilnas įvardinimas paaiškės per kažkokį laiką, nes paprastai detalės būna įvairios. Mes matome, kad, pavyzdžiui, esminės diskusijos buvo susijusios su gynybos biudžetu, krašto apsaugos biudžetu ir kad jų perspektyvos skiriasi. Yra šiek tiek informacijos, liudijančios, kad kažkokie buvo ankstesni signalai apie tai, kad Vyriausybė tarsi planuotų mažiau skirti nei pradžioje galvojo. Ir tada, aišku, buvo organizuojama kampanija vienokia ar kitokia, kad tą procentą padidintų.
Čia šiuo atveju ir yra neaiškumai, kurie iki galo dar yra neišrišti ir trūksta informacijos, kas realiai komunikavo apie mažesnį biudžetą ir kiek rimtai apie tai komunikavo bei svarstė. Akivaizdu, kad visa tai sukėlė rimtą nepasitikėjimo krizę.
Šiuo atveju ministrė laikėsi vienos pozicijos. Ji turėjo ir tam tikrų rėmėjų platesniuose ratuose – ne tik savo partijoje, – ir ji naudojo tą galią. O kaip tik tas pasinaudojimas, ta galia ir užpykdė premjerę ir socdemų lyderius. Tuo pačiu ji neprisipažino, kad kažką organizavo ar neorganizavo. Mes visų detalių nežinome, bet iš principo tokių rėmėjų, influencerių turėjimas šalia nėra joks nusikaltimas. Tai yra, aš netgi sakyčiau, efektyvus veikimas, kad tu turi tam tikrus žurnalistus, nuomonės lyderius, kurie yra šalia tavęs. Tu pasiderini, pasikalbi, informuoji, bet, aišku, tas spaudimas šiuo atveju buvo sutraktuotas kaip peržengęs adekvačias ribas.
Jūsų manymu, kas dabar laukia toliau? Ar socdemai neįklimps į tą patį liūną, į tą pačią pelkę, kaip buvo su kultūros ministru?
Turbūt jie bandys visomis jėgomis išvengti to scenarijaus, nes krizių jau ir dabar pakanka. Mes matome, kad ši Vyriausybė yra kažkokioje ilgalaikėje krizėje, formavimo, persiformavimo krizėje. Tai aš manau, kad socdemai pabandys pabaigti šitą istoriją kuo greičiau, nes kaip jūs ir minite, dar yra kita istorija su kultūros ministru, kur jiems sunkiau sekasi. Kaip suprantu, jau dabar signalai yra. Vienas iš galimų kandidatų yra įstojęs visai neseniai į socialdemokratų partiją ir turbūt vienas ar kitas kandidatas ir iš buvusios komandos ateis užimti tą postą.
Visą pokalbį su politologu Ainiu Lašu žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.